Lazdijų švietimo centras, įgyvendindamas projektą verslumo kompetencijų ugdymas“ rugsėjo 11-12 dienomis organizavo išvažiuojamuosius mokymus į Pakruojo ir Radviliškio rajonus tema „Bendruomeninio verslo vystymas ir paslaugų kaimo vietovėse plėtra“. Mokymuose buvo siekiama pristatyti bendruomeninio verslo teikiamas galimybes, pagrindinius principus ir sėkmingus modelius.

Iš Lazdijų pajudėję ankstyvą penktadienio rytą, nuvykome į Guostagalio kaimo bendruomenę, kur svetingai pasitiko jos pirmininkė Virginija Jocienė. Susitikimo metu kalbėjome, kaip keičiantis strategijoms, keitėsi ir bendruomenės vizija bei projektai. Iš pradžių planavę steigti vaikų dienos centrą, keičiantis situacijai ir demografinei padėčiai bendruomenėje tiesiog nebeliko poreikio jį steigti. Savivaldybės administracijos paskatinti 2017 m. vasarį įkūrė socialinių paslaugų centrą. Tai pirmasis toks centras Lietuvoje, kuris vykdo socialinę veiklą. Visos paslaugos teikiamos Guostagalio ir aplinkinių seniūnijų gyventojams bei organizacijoms. Paslaugų centras teikia pagalbą senyvo amžiaus (aplinkos tvarkymas – žolės pjovimas, šlavimas, daržų įdirbimas, maitinimas, maisto gamyba ir atvežimas) ir socialiai pažeidžiamiems asmenims (specialistai moko juos socialinių įgūdžių – kaip užsiauginti daržoves, kaip produktus apdoroti ilgesniam laikui (džiovinti, rauginti, konservuoti), kaip sveikai paruošti maistą, taip pat jie įtraukiami į vietos kultūros ir meno veiklas). Paslaugų centre sukurtos aplinkos tvarkytojo, virtuvės darbuotojo, socialinio darbuotojo darbo vietos.

Centras įsteigtas penkių steigėjų: Guostagalio, Degėsių kaimų bendruomenės, Sauliaus Skiko ūkio, Genovaitės Jaškulienės įmonės „Vėtrungė“ ir Pakruojo rajono savivaldybės. Centrui vadovauja Virginija Jocienė, kuri taip pat yra ir Guostagalio kaimo bendruomenės pirmininkė.

Iš Guostagalio patraukėme į Pakruojo dvarą, kuriame pasitiko Pakruojo vietos veiklos grupės „Pakruojo rajono partnerystė“ direktorė Marija Žiurbienė. Pakruojo Vietos veiklos grupė įsikūrusi Amatų dvarelyje, kuris įsteigtas 2014 m. įgyvendinant Pakruojo ir Radviliškio vietos veiklos grupių teritorinio bendradarbiavimo projektą ir veikia etninės ir regioninės kultūros, paslaugų, amatų, rinkodaros, konsultavimo, mokymo ir informavimo srityse. Amatų dvarelis populiarina etninę ir regioninę kultūrą, amatus, saugo ir puoselėja krašto tradicijas, ugdo gyventojų gebėjimus; skatina meno ir amatų plėtrą, bendradarbiauja su menininkais, tautodailininkais, amatininkais; organizuoja edukacines programas, rengia mokymus, supažindina su krašto tautodaile, amatais ir menu. Amatų dvarelis, siekdamas įstatuose nurodytų tikslų, nuolat organizuoja veikiančios amatininkų gaminių ekspozicijos su pardavimu darbą, edukacines programas.

Dvaro teritorijoje yra įsikūrusi ir Pakruojo kaimo bendruomenė. Šioje bendruomenėje buvome supažindinti su vietos projektu „Maisto gaminimo tradicijos – kaip pas babą kaime“. Įgyvendindama projektą Pakruojo kaimo bendruomenė įsigijo patalpų šildymo įrangą, virtuvės baldus ir patalpas pritaikė regioniniams produktams kurti, tradiciniams vietos patiekalams gaminti. Siekdama projekto tikslo, projekto veikloms vykdyti, bendruomenė įsigijo būtiną maisto gamybos įrangą: įmontuojamą indaplovę, indukcinę kaitlentę, garų rinktuvą, gruzdintuvę, pjaustyklę, lauko kepsninę, kompiuterinę, vaizdo ir garso įrangą ir kt. bendruomenė turi įsigijusi ir liofilizavimo aparatą. Čia gaminami varškės žagarėliai, senovinė boba, meduoliai ir senolių arbata, kiti tradiciniai vietos patiekalai. Besilankydami šioje bendruomenėje turėjome puikią progą paragauti šviežiai keptų ir labai skanių varškės žagarėlių ir liofilizuotų daržovių.

Paskutinė pirmosios dienos maršruto stotelė – Sigutėnų bendruomenė, kurioje labai linksmai visus pasitiko muzikantai ir šeimininkės. Ši bendruomenė garsėja ne tik savo svetingumu, bet ir virtieniais bei kepamu obuolių pyragu, kurių turėjome galimybę paskanauti.

Vakarieniaudami  klausėmės puikiosios Sigutėnų bendruomenės pirmininkės Pranutės Kvedarienės pasakojimų apie tai, kaip jiems sekėsi įsikurti, suburti bendruomenę, apie įvairias problemas, ateities planus. Sigutėnų kaimo bendruomenė įgyvendina vietos projektą „Kulinarinio paveldo tradicijos – iš kartos į kartą“, kurio tikslas – sujungus jaunimo iniciatyvumą ir vyresnio amžiaus žmonių patirtį, prikelti iš užmaršties vietos kulinarinį paveldą, jo pagrindu kurti naują regioninį produktą, vykdyti naujas rinkodaros priemones ir garsinti Pakruojo kraštą.

Antrąją dieną savo kelionę pradėjome susitikimu su Baisogalos bendruomenės pirmininku Artūru Radžiūnu, kuris aprodė įveiklintas ir bendruomenei pritaikytas erdves: sporto klubą Auridana, Radviliškio rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centrą, sporto aikštynus, vandenlenčių parką, kuriuo mokymų dalyviai liko itin sužavėti ir netgi panoro išbandyti.

Pristatydamas įgyvendintus projektus, pirmininkas pabrėžė, kad daugelis jų yra skirti mažinti kaimo ir miesto jaunimo socialinę atskirtį. Įkurdami Baisogalos tvenkinyje tokį parką tikėjosi, kad mažesnio miestelio, tokio kaip Baisogala, jaunimas turės galimybę išbandyti, o galbūt ir pamėgti šią labai įdomią pramogą, sportą.

Pasukę link namų, negalėjome nesustoti Kėdainių rajone įsikūrusioje „Nociūnų muilinyčioje“, kurioje pasitiko savo ugningu charakteriu pasižyminti Nociūnų bendruomenės centro pirmininkė Vaida Stanevičienė. Dvejus metus Nociūnų bendruomenės moterys eksperimentavo, ieškojo informacijos internete, klausinėjo žmonių, kaip gaminamas muilas. Veiklos pradžioje buvo visko: ir puodai svilo, ir dūmai rūko, ir vyrai iš namų varė. Bet kelerius metus vykusius eksperimentus vainikavo sėkmė. Nociūnų „Muilinyčia“ verda muilą „Gintaras“, kuris kaip suvenyras reprezentuoja Kėdainių kraštą. Apie „Nociūnų muilinčios“ veiklą ir kitus įgyvendintus ir užmanytus projektus, bendradarbiavimą su kultūros centru ir bendruomenės telkimą pirmininkė galėjo kalbėti valandų valandas, tačiau kitos bendruomenės narės suskubo pristatyti dar vieną Nociūnų bendruomenės centro „vizitinę kortelę“ – šilkinę košę, kurios prisiragavę išskubėjome namo.

Dėkojame bendruomenėms ne tik už svetingumą ir vaišingumą, tačiau labiausiai esame dėkingi už tą patirtį ir žinias, kuriomis pasidalijo. Draugiškas ir atviras dalijimas ne tik užmezga draugystę ir partnerystę, tačiau gali įkvėpti išbandyti ar pritaikyti jau matytas veiklas savo bendruomenėse ar kuriant verslus. Taip pat dėkojame ir mus lydėjusiam, diskusijas moderavusiam ir savas įžvalgas pateikusiam Petrui Staseliui. Viliamės, jog pamatyti puikūs pavyzdžiai įkvėps dalyvius imtis naujų veiklų ir mūsų krašte.