Šiandien mus pasiekė ypatingas leidinys. Tai išskirtinis rinkinys parengtas iš Lazdijų rajono savivaldybės biudžeto kultūros ir sporto plėtojimo programos etnokultūros plėtojimo priemonės pagal Lazdijų švietimo centro projektą „Darbas meistrą giria“. Šiame leidinyje aprašyti Lazdijų trečiojo amžiaus universiteto kūrėjai, pateikiamos jų darbų fotografijos. „Manyčiau, kad šiuo leidiniu turėtų susidomėti visi, kuriems įdomus Lazdijų kraštas, o ypač norėjosi, kad šis leidinys būtų naudingas mokiniams, mokytojams per etnokultūros pamokas. Juk etnokultūra reikia ne tik domėtis, bet ir kiek įmanoma perimti ir perduoti iš kartos į kartą tai, ką šiandien mes dar galime išsaugoti ateities kartoms ir, žinoma, išmokti, sužinoti, užrašyti iš tų žmonių, kurie moka kokį nors amatą ir atsinešė tai tarsi iš amžių glūdumos, išmokę iš savo tėvų, senelių. Šiuo laiku, kai visi skuba, lekia ir vis mažiau skirtingos kartos bendrauja, susėsti, pasikalbėti, o gal net kokį raštą išmegzti pasimokyti jau darosi sunku. O juk mūsų senoliai iškeliaudami Anapilin išsineša pačius didžiausius lobius, amatus, kuriuos jie mokėjo ir buvo perėmę iš savo tėvų bei senelių, tad jeigu šiandien mes nesuskubsime to užrašyti, nufotografuoti ir patys neišbandysime, visa tai gali tiesiog pražūti, nukeliauti užmarštin. Todėl itin svarbu surinkti audiovizualinę informaciją, aprašymus tų žmonių, kurie iš savo tėvų, senelių yra perėmę vienus ar kitus tradicinius amatus ir juos sėkmingai puoselėja ir šiandien.Tad tam ir buvo išleistas šis rinkinys autentiškų, tradicinių darbų. Manau, kad tai padės prisiliesti prie tradicinių amatų, susipažinti su atlikimo technikomis ir pačiais amatininkais, kurie pasirodė beesantys itin įdomūs žmonės. O toks darbų rinkinys ne popierine, bet elektronine forma, kurį galima skaityti ne tik internete, bet ir mobiliuose įrenginiuose, bus itin patrauklus jaunajai kartai“,- sakė Lazdijų švietimo centro metodininkė Jurgita Balevičiūtė, įdėjusi daug darbo, kad šis leidinys išvystų dienos šviesą. Jurgita prisipažino, kad jai tai buvo itin įdomu, nes ji ir pati kiek įmanydama stengiasi savo rankomis prisiliesti, išmėginti įvairius tradicinius amatus. Jai tai ne tik itin smalsu, bet tiesiog traukte traukia. Tad šį darbą ji dirbusi su užsidegimu. „Prašiau Lazdijų trečiojo amžiaus universiteo studentų, kad jie papasakotų, užrašytų, nufotografuotų savo dirbinius. Kai ką pateikė jie patys, kai ką fotografavau pati. Stengiausi, kad informacija, nuotraukos sudomintų jaunus žmones ir, žinoma, visus besidominčius tradiciniais amatais“,- sakė Lazdijų švietimo centro metodininkė Jurgita Balevičiūtė. Juolab, kad šio projekto pagrindinis tikslas ir yra tenkinti rajono bendruomenės narių savišvietos poreikius, ugdant sąmoningą pilietį, savo krašto patriotą, kultūros puoselėtoją. Juk itin svarbu supažindinti jaunimą su tradiciniais amatais būdingais mūsų kraštui. Lazdijų švietimo centro metodininkė Jurgita Balevičiūtė sakė, kad džiugu, kad kaimuose ir miesteliuose išties daug žmonių, kurie savo jautrią meninę prigimtį ir meistrystę išreiškia įvairiuose dailės, amatų darbuose, o jų darbai džiugina ne tik artimųjų, draugų bei kaimynų širdis, bet puošia ne vieną rajono erdvę, kiti gi iškeliavę į užsienį ar į kitus Lietuvos regionus.
Leidinyje pateikta Lazdijų trečiojo amžiaus universiteto studentų tradicinių amatų darbų rinkinys priverčia nustebti ir net aiktelėti, kokių grožybių čia galima pamatyti. Šie darbai šilti, jaukūs ir nepaprastai mieli. Gal todėl, kad šie žmonės tai daro jau ne vieną dešimtmetį, o dažnas išmokę vieną ar kitą amatą dar iš savo tėvų ar senelių. Šie darbai tarsi spinduliuoja meile ir šiluma. Gal todėl, kad šie žmonės su meile dalijasi patarimais, noriai pamoko nemokantį, pataria tam, kuriam ne viskas išeina kaip norėtųsi, išduoda amato paslaptis ir subtilybes. O gal, kad kiekvieną savo darbą jie pradeda ir užbaigia, kaip senovėje žmonės vienas kitam patardavo, kad kiekvieną darbą su Dievu pradėk ir su Dievu baik. Šie žmonės neria, mezga, margina margučius įvairiomis spalvomis, naudoja ornamentus, Velykinės Kristaus pergalės vėliavos raštus kiaušinių marginimui, riša šiaudinius sodus, velia iš vilnos, gamina medžius iš karoliukų, drožinėja, siuva, pina krepšius iš vytelių, piešia, siuvinėja paveikslus, lipdo, mezga tinklus. Amatų devynios galybės...
Dėmesį patraukia Danės Murauskienės mezginiai. Ši žavi, jaunatviška moteris mėgsta nerti, megzti viską: skaras, skraistes, sukneles. Savo nertais, megztais drabužiais puošiasi ne tik pati, juos noriai dėvi ir marčios, ir anūkės. Turi ponia Danė ir svajonę- kurti ir megzti originalius kaklo papuošalus. O štai Albina Julė Jarmalienė, gyvenanti Teizų kaime, neria vašeliu, mezga, velia iš vilnos, riša nuostabius šiaudinius sodus, kurie priverčia ne vieną aiktelėti ir net nejučia išsprūsta klausimas, kaip gi tokį sodą surišti? Lazdijietė Aldona Valentukonienė- daugelio tradicinių amatų amatininkė. Siūti ji išmoko iš tėvo, verpti ir austi- iš mamos, o siuvinėti, megzti ir nerti- savarankiškai. Ji siuvinėja paveikslus kryželiu, itin mėgstama jos pavekslų tema- religinė. Ši moteris ir šiandien su dideliu malonumu daro, tai, ką išmoko jaunystėje ir tai jai nei kiek nenusibodo, priešingai dar įdomiau kažką naujo sugalvoti. O štai lazdijietės Aldonos Kazlauskienės kryželiu siuvinėti paveikslai išsiskiria iš kitų savo dydžiu ir patraukia dėmesį savo itin subtiliu grožiu. Ponia Aldona savo paveikslus siuvinėja itin kruopščiai, daugelis net pagalvoja, kad čia tapyti paveikslai ir tik pažiūrėję atidžiau įsitikina, kad vis tik taip įmanoma išsiuvinėti. O siuvinėti ji sakosi, išmokusi iš giminaitės. Savo dirbiniais žavi ir kitos moterys: Ona Pileckienė iš Burakavo kaimo, Zuzana Urbonaitė, Ona Pileckienė dabar gyvenanti Lazdijuose, Danutė Fominienė, Birutė Aldona Gražulienė. Šių moterų darbščios rankos, nepaprasta kantrybė sudėta jų darbuose pradžiugins ir nustebins ne vieną išvydusį jų dirbinius. Nors anot Lazdijų švietimo centro metodininkės Jurgitos Balevičiūtės, kad daugelis šių moterų, kurios nepaprastai gražiai mezga, neria, o darbai atlikti neįtikėtinai kruopščiai, subtiliai suderintos spalvos, nelaiko tai ypatingu amatu, o sako, kad visos tai moka ir anoks čia ypatingumas ir toks dėmesys jų užsiėmimams, tiesiog tai malonus laiko praleidimas beneriant, bemezgant, beveliant, bemarginant kiaušinius Velykų stalui ir tiek. Bet ne tik moterys moka pačių įvairiausių amatų, neatsilieka ir vyrai. Štai Lionginas Fominas gyvena Veisiejuose. Jis- drožėjas. Pono Liongino sodybą puošia jo itin originalūs drožiniai, o daugelis dirbinių tiesiog tarnauja namų buityje. O aš Lazdijų švietimo centro metodininkės Jurgitos Balevičiūtės pasiteiravau, ar šie žmonės patys suras ir galės pasižiūrėti į savo darbus interniatiniame puslapyje, juk daugelis jų jau garbaus amžiaus senjorai, bet ji tik šypsosi ir sako, kad be abejonės, suras, nes jie kuo puikiausiai moka naudotis internetu, o dažnas net prisipažįsta, kad raštus savo mezginiams jie ne tik patys kuriantys, bet idėjų savo darbams semiasi ir ieško, o suradę būtinai nori išbandyti, būtent internete. Tad štai kokie imlūs ir žingeidūs senjorai. Belieka ir jaunajai kartai susirasti, atsiversti, pasižiūrėti, paskaityti šį leidinį, o gal imsite ir susidomėsite kokiu amatu, juolab, kad visi šie žmonės mielai dalijasi savo amato paslaptimis ir subtilybėmis.
Dineta Babarskienė